Kai senesnio namo savininkas nusprendžia jį atnaujinti, pirmiausia galvojama apie šiltinimą ir naujus langus. Tai logiška, tačiau dažnai pamirštamas dar vienas šilumos nuostolių šaltinis, kurio nematyti plika akimi: oro nutekėjimas pro plyšius, sandūras ir angas. Net ir storai apšiltintas namas gali likti vėsus ir brangus šildyti, jei šaltas lauko oras laisvai patenka į vidų, o šiltas išeina pro perdangą ar langų kraštus.
Šiame straipsnyje aptariame, kodėl sandarumas svarbus būtent renovuojant esamą namą, kur dažniausiai slypi nesandarumai, kaip juos rasti ir kodėl sandarumo matavimas gali nulemti, ar atnaujintas namas pasieks siekiamą energinio naudingumo klasę.
Kodėl senas namas nesandarus
Senesni namai buvo statomi kitaip nei šiandien. Sienos dažnai mūrytos be ištisinio vėjo ir garo izoliacijos sluoksnio, perdangos apšiltintos pjuvenomis ar kitomis biriomis medžiagomis, o langai ir durys per dešimtmečius išsiklaipė. Be to, per namo gyvavimą atsiranda vis naujų angų: pravedami vamzdžiai, kabeliai, montuojamos rozetės išorinėse sienose, įrengiama palėpė ar mansarda.
Kiekviena tokia vieta yra galimas oro kelias. Pavieniui jos atrodo nereikšmingos, tačiau visos kartu gali lemti didelę dalį šilumos nuostolių. Gyventojai tai dažnai jaučia kaip skersvėjį prie grindų, vėsias kambario zonas ar greitai atvėstančias patalpas išjungus šildymą.
Kur dažniausiai dingsta šiluma
Renovuojamuose namuose nesandarumai dažniausiai randami šiose vietose:
- Langų ir durų sandūros su sienomis. Keičiant langus, daug kas priklauso nuo montavimo: jei sandūra nebuvo tinkamai užsandarinta iš vidaus ir apsaugota iš lauko, net brangus langas paliks plyšį.
- Perdanga į nešildomą palėpę. Palėpės liukas, laiptų anga, pro perdangą einantys kaminai ir vėdinimo kanalai yra tipinės šilto oro išėjimo vietos.
- Stogo ir sienos sandūra. Mansardiniuose namuose ši vieta ypač jautri, nes susitinka kelios skirtingos konstrukcijos.
- Instaliacijos pravedimai. Vamzdžių, kabelių ir ortakių perėjimai per išorines sienas, grindis ir perdangas.
- Elektros dėžutės išorinėse sienose. Rozetės ir jungikliai, sumontuoti neužsandarintose dėžutėse.
- Grindys ant grunto ar virš rūsio. Ypač senesniuose namuose su medinėmis grindimis.
Šiltinimas ir sandarumas yra skirtingi dalykai
Dažna klaida yra manyti, kad apšiltinus sienas namas savaime taps sandarus. Termoizoliacinė medžiaga mažina šilumos perdavimą per konstrukciją, tačiau daugelis jų oro srauto nesustabdo. Sandarumą užtikrina ištisinis sandarus sluoksnis ir kruopščiai sutvarkytos jungtys tarp skirtingų konstrukcijų.
Todėl renovuojant verta iš anksto numatyti, kur bus sandarus sluoksnis ir kaip jis bus sujungtas ties langais, perdanga ir stogu. Šias detales geriausia aptarti su rangovu dar prieš darbus, o ne po jų.
Ką aptarti su rangovu prieš darbus
Sandarumas labiausiai priklauso nuo detalių, todėl dar prieš pasirašydami sutartį paklauskite rangovo kelių dalykų:
- kaip bus užsandarintos langų ir durų sandūros iš vidaus ir iš lauko;
- kur bus įrengtas vėjo ir garo izoliacijos sluoksnis ir kaip jis bus sujungtas ties perdanga bei stogu;
- kaip bus sutvarkyti esami ir nauji instaliacijos pravedimai;
- ar darbų eigoje numatytas tarpinis sandarumo patikrinimas.
Aiškūs atsakymai į šiuos klausimus parodo, ar rangovas sandarumą laiko savo darbo dalimi. Jei atsakymai migloti, verta tai aptarti išsamiau arba sandarumo reikalavimą įrašyti į sutartį.
Kodėl sandarumas gali nulemti energinio naudingumo klasę
Statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 nustatytos didžiausios leistinos gyvenamųjų pastatų oro apykaitos vertės n50 esant 50 paskalių slėgių skirtumui:
- C klasei ne daugiau kaip 2,00 h⁻¹;
- B klasei ne daugiau kaip 1,50 h⁻¹;
- A klasei ne daugiau kaip 1,00 h⁻¹;
- A+ ir A++ klasėms ne daugiau kaip 0,60 h⁻¹.
Renovuojamiems namams dažniausiai aktuali B klasė, nes būtent jos reikalaujama, kai atnaujinimas finansuojamas valstybės ar Europos Sąjungos lėšomis. Reglamentas leidžia B ir C klasės pastatų n50 vertę apskaičiuoti. Tačiau jei apskaičiuota vertė neatitinka normos, turi būti atlikti sandarumo matavimai, o jei ir išmatuotas sandarumas neatitinka reikalavimų, pastatui negalima priskirti B ar C klasės.
Praktiškai tai reiškia, kad sandarumas gali tapti paskutiniu barjeru. Namas gali būti puikiai apšiltintas ir turėti naują šildymo sistemą, bet nesandarios sandūros neleis jam gauti B klasės. Jei atnaujinimui gaunama parama, toks rezultatas gali kainuoti ir kompensaciją, todėl sandarumo klausimą verta įtraukti į darbų planą nuo pat pradžių. Sekite ir aktualius APVA kvietimus, nes juose gali būti keliami papildomi reikalavimai dėl sandarumo matavimo.
Kaip sandarumo matavimas padeda renovuojant
Sandarumo matavimas, dar vadinamas sandarumo testu, yra objektyvus būdas sužinoti, kiek oro prasiskverbia pro namo atitvaras. Į lauko durų angą įmontuojamas ventiliatorius, kuris sukuria 50 paskalių slėgių skirtumą tarp vidaus ir išorės, o pagal oro srautą apskaičiuojamas n50 rodiklis. Matuojama pagal standartą LST EN ISO 9972:2015.
Renovuojant namą matavimas naudingas trimis etapais.
Prieš darbus
Matavimas prieš renovaciją parodo pradinę būklę ir padeda rasti didžiausius nesandarumus. Kartu su termovizine apžiūra ar dūmų indikatoriais galima tiksliai nustatyti, kur oras patenka į vidų. Tai padeda suplanuoti darbus taip, kad pinigai būtų išleisti ten, kur efektas didžiausias.
Darbų eigoje
Kai langai jau sumontuoti, o sandarus sluoksnis įrengtas, bet vidaus apdaila dar nebaigta, tarpinis matavimas leidžia patikrinti darbų kokybę. Rastus trūkumus šiame etape pataisyti paprasta, nes jungtys dar pasiekiamos.
Po darbų
Galutinis matavimas patvirtina pasiektą rezultatą. Kai reglamentas reikalauja sandarumo matavimo, jį turi atlikti akredituota laboratorija abiem standarte numatytais metodais, padidinto ir sumažinto slėgio. Matuojama baigtame pastate, kai baigti visi darbai, galintys pabloginti sandarumą, ir ne anksčiau kaip prieš metus iki energinio naudingumo sertifikato išdavimo.
Ką daryti po matavimo
Jei rezultatas neatitinka siekiamos klasės, ataskaitoje paprastai nurodomos rastos nesandarios vietos. Dažniausiai jas galima pašalinti nedideliais darbais:
- Iš naujo užsandarinti langų ir durų sandūras su sienomis.
- Sutvarkyti palėpės liuką ir perdangos angas.
- Užsandarinti vamzdžių, kabelių ir ortakių pravedimus.
- Ištaisyti sandaraus sluoksnio jungtis ties stogu ir sienomis.
- Pakeisti susidėvėjusias durų sandarinimo juostas.
Ištaisius trūkumus, matavimas kartojamas.
Nepamirškite vėdinimo
Sandaresnis namas mažiau praranda šilumos, tačiau kartu natūraliai mažiau išsivėdina. Jei anksčiau šviežias oras patekdavo pro plyšius, po renovacijos jo kelias turi būti numatytas sąmoningai. Kitaip patalpose gali kauptis drėgmė, o tai sukuria sąlygas pelėsiui. Todėl, didinant namo sandarumą, kartu verta aptarti ir vėdinimo sprendimus.
Nuo ko pradėti
Jei planuojate namo renovaciją, sandarumą įtraukite į planą kartu su šiltinimu ir langų keitimu. Pirmiausia išsiaiškinkite, kokios klasės siekiate ir ar sandarumas gali tapti kliūtimi. Tada numatykite, kada matuoti: prieš darbus, jų eigoje ar tik pabaigoje. Jei namas senas ir nežinote, nuo ko pradėti, matavimas prieš darbus dažnai būna geriausia investicija: jis parodo tikrąsias problemas, o ne spėjimus. Tokiu atveju lėšas galima skirti tiems darbams, kurie iš tiesų sumažins šilumos nuostolius.
Sandarumo matavimas atliekamas visoje Lietuvoje, o jo rezultatą patogu iš karto panaudoti energinio naudingumo sertifikavimui. Jei namą atnaujinate su parama, sandarumo klausimą aptarkite kartu su kitais dokumentais APVA paramai. Sertifikatas123.lt padeda suderinti matavimą, eksperto skaičiavimus ir sertifikatą taip, kad visas procesas liktų vienose rankose. Daugiau apie tai, kaip vyksta namo sandarumo testas, ir užklausos forma rasite paslaugos puslapyje.
