Langų montuotojas ir derintojas Rolandas šioje srityje dirba keturiolika metų. Per tą laiką, jo paties skaičiavimu, rankose laikė kelis tūkstančius langų – nuo visiškai naujų iki tokių, kurie nebeužsidaro. Jis sako matęs viską: ir brangiausius langus, sugedusius dėl prastos priežiūros, ir pigius, ištarnavusius dešimtmetį be priekaištų. Pakalbinome jį apie tai, ko žmonės apie langus dažniausiai nežino.
Dažniausia priežastis, dėl kurios jus kviečia?
„Žmonės sako: langas sugedo. Bet langas beveik niekada nesugenda staiga. Jis pamažu prastėja metų metus, o savininkas pastebi tik tada, kai jau sunku užverti arba pradeda pūsti. Devyniais atvejais iš dešimties tai ne gedimas, o tiesiog nereguliuotas mechanizmas.”
Tai langą reikia reguliuoti?
„Žinoma. Tai kaip su automobiliu – niekas nesistebi, kad reikia keisti tepalą. O langas turi dešimtis judančių detalių, vyrius, spaustuvus. Per metus jie šiek tiek pajuda, mediena ar siena „atsisėda”. Kartą per metus reikėtų patepti furnitūrą ir patikrinti, ar tvirtai prispaudžia. Penkios minutės darbo, o langas tarnauja dvigubai ilgiau. Daugelis net nežino, kad langai turi vasaros ir žiemos režimą, kurį galima persijungti vienu raktu – žiemą prispaudžia stipriau, vasarą atleidžia. Tai paprastas dalykas, bet jį žino vienas iš dešimties.”
Ką žmonės daro neteisingai?
„Niekada nieko nedaro – tai pirmoji klaida. Antroji – patys bando reguliuoti nežinodami kaip ir suka varžtus atsitiktinai. Trečioji, bene skaudžiausia: perka patį pigiausią langą, o paskui stebisi, kad po trejų metų jis nebelaiko. Furnitūra – tai dažnai svarbiau nei pats profilis. Pigus mechanizmas išsiderina greitai, kad ir koks geras būtų stiklas.”
O kaip atskirti gerą langą perkant?
„Sunkiausia, nes iš išorės jie visi panašūs. Patarčiau žiūrėti ne tik kainą, bet ir tai, kokia furnitūra naudojama ir ką gamintojas siūlo po pardavimo. Pavyzdžiui, TIKS LANGAI plastikiniai langai ar kiti rimtesni gaminiai paprastai turi aiškiai nurodytą furnitūros klasę – tuo verta domėtis dar parduotuvėje. Patikimi TIKS LANGAI ir panašaus lygio gamintojai paprastai neslepia, kokius mechanizmus naudoja ir kaip prižiūrėti gaminį – o tai jau geras ženklas. Vengčiau tų, kurie kalba tik apie kainą ir nieko apie priežiūrą.”
Ar tikrai verta investuoti į brangesnį variantą?
„Priklauso nuo to, kiek laiko planuojate gyventi name. Jei metams – nesvarbu. Jei dešimtmečiams – tikrai verta. Aš pats namuose turiu paprastus, bet kokybiškus langus su gera furnitūra. Brangiausi nebūtinai geriausi, bet patys pigiausi beveik visada brangiausiai atsieina vėliau.”
Ką patartumėte žmogui, kuris ką tik sumontavo naujus langus?
„Pirmiausia – nepamesti dokumentų ir žinoti, kokia furnitūra įdėta. Antra – kartą per metus, geriausia rudenį prieš šaltį, patepti judančias dalis ir pareguliuoti prispaudimą žiemos režimui. Trečia – nebijoti kviesti meistro, jei kažkas pradeda strigti. Pareguliuoti pigu, o palaukti, kol mechanizmas galutinai išsiderins, brangu. Žmonės dažnai atvirkščiai daro – laukia iki paskutinio.”
Ką iš to pasiimti
Rolando žinia paprasta: langas – ne amžinas daiktas, kurį pakabini ir pamiršti, o mechanizmas, kuriam reikia minimalios, bet reguliarios priežiūros. Kartą per metus patepta furnitūra, patikrintas sandarumas ir laiku pareguliuotas prispaudimas pailgina lango gyvenimą daugeliu metų.
„Geriausias langas, – sako jis atsisveikindamas, – yra ne tas, apie kurį daug kalbama, o tas, apie kurį pamiršti, nes jis tiesiog veikia.” Ir būtent tokius, jo žodžiais, pavyksta išlaikyti tiems, kurie nepamiršta jų bent retkarčiais prižiūrėti.
