Per dvidešimt metų statybų aikštelėse pamačiau tūkstančius vonios ir virtuvės renovacijų. Ir kiekvienoje, be jokios išimties, yra bent viena kvaila klaida, kurios buvo galima išvengti. Ne todėl, kad meistrai blogi. Ir ne todėl, kad savininkai kvaili. Tiesiog niekas niekam nepasakė laiku, į ką žiūrėti.
Pirma klaida — plytelės renkamos paskutinę minutę
Tipinis scenarijus: žmonės nusprendžia daryti remontą, samdo meistrą, perka santechniką, o tik tada pradeda galvoti apie stilingos vonios plytelės. Ir staiga paaiškėja, kad tai, kas patinka, sandėlyje neturima, o pristatymas užtruks tris savaites. Meistras tuo metu jau pasiruošęs dirbti.
Rezultatas — renkasi tai, kas yra. Ne tai, kas tinka. Po metų klientai man skambina ir klausia, ar galima viską nuimti.
Patarimas paprastas: plyteles renkitės pirmiausiai. Prieš santechniką, prieš spinteles, prieš viską. Nes plytelių pasirinkimas dažnai diktuoja viso interjero kryptį.
Antra klaida — pigios siūlės
Dažnas šeimininkas šimtus eurų išleidžia plytelėms, o paskui meistras klijuoja jas su pačia pigiausia siūlių mase. Po metų — pelėsis, geltonos dėmės, įtrūkimai. Po dvejų — siūlių keitimas, kuris kainuoja brangiau už pradinį skirtumą.
Ypač vonios ir virtuvės zonose, kur drėgmė ir temperatūros svyravimai nuolatiniai, siūlių medžiaga turi būti epoksidinė arba bent jau aukštos klasės cementinė su atsparumu pelėsiui.
Trečia klaida — neapgalvota glaistytų sienų ir plytelių riba
Daugumoje vonios kambarių plytelės klojamos tik iki tam tikro aukščio, o virš jų — dažytas paviršius. Ta perėjimo linija dažniausiai būna baisiai išvesta — ne pagal natūralius vizualinius atskaitos taškus, o pagal tai, kiek meistrui užteko medžiagos.
Profesionalo pasirinkimas: arba vesti liniją per vidurį stačiakampiu santykiu, arba iki pat lubų vienoje sienoje. Bet niekada — į kažkokį atsitiktinį aukštį, kuris akiai atrodo „nuoširdžiai improvizuotas”.
Ketvirta klaida — virtuvės grindys per minkštos
Virtuvėje grindys turi atlaikyti milžinišką apkrovą — krintančius daiktus, įkaitusių riebalų lašelius, šaldytuvo svorį, kasdienį vaikščiojimą. Tačiau daugelis renkasi laminatą arba pigius vinilus, nes „taip pigiau”.
Po penkerių metų grindys atrodo apgailėtinai. Tuo tarpu kokybiškos sienų ir grindų plytelės virtuvei tarnauja dvidešimt ir daugiau metų. Per tą laiką laminatą tektų keisti tris kartus. Aritmetika paprasta.
Penkta klaida — neapgalvotas drenažas dušo zonoje
Šitą matau bene dažniausiai. Žmogus susitvarko gražų, dizainerišką dušą, o po pusmečio skambina ir sako, kad „kažkodėl vanduo nesusilieja, stovi balose”. Atsakymas paprastas — meistras suklydo nuolydžiu. Tinkamas nuolydis link drenažo turi būti bent 1–2%, priešingu atveju vanduo lieka stagnuoti.
Ši klaida ypač dažna, kai renkamasi linijiniai drenažai vietoje tradicinio centrinio. Linijinis atrodo elegantiškiau, bet reikalauja preciziško darbo. Jei meistras to nedaro kasdien — geriau rinkitės tradicinį.
Ką daryti, kad nepatektų į šitą sąrašą
Pirma — neskubėkite. Renovacija, atlikta per mėnesį, dažnai išgyvenama dešimt metų. Tas mėnuo, sutaupytas paskubomis, niekada nepasiteisina.
Antra — nepasitikėkite vien meistro žodžiu. Patys pasiskaitykite, klauskite, lyginkite. Geras meistras visada džiaugsis informuotu klientu, nes su juo lengviau dirbti.
Trečia — investuokite į tai, ko nematyti. Hidroizoliacija, kokybiškos siūlės, tinkamas pagrindas — viskas, kas paslepiama po plytele, lemia, kiek metų ta plytelė ten išsilaikys.
Ir galiausiai — nesigėdykite paklausti antros nuomonės. Geriau praleisti dvi dienas konsultacijoms, nei du dešimtmečius gyventi su klaida ant sienos.
